Kai žiemą termometro stulpelis nukrenta iki minus 30 laipsnių, puikiai žinau, kad pirmiausia nukenčia mano pėdos. Anksčiau iš pasivaikščiojimų grįždavau namo apledėjusiomis pėdomis net ir avėdama brangius batus. Laikui bėgant supratau, kad tai ne tik batų problema, bet ir smulkmenų, į kurias dažnai nekreipiame dėmesio. Dabar galiu nuoširdžiai pasakyti, kad mano pėdos nenušąla net per stipriausius šalčius, ir tai ne stebuklas, o patikrinta gudrybė.
Visų pirma, nustojau vaikytis „šilčiausių“ batų storais padais, bet aptemptais vidpadžiais. Jei batai spaudžia pėdą, pablogėja kraujotaka – ir šaltis neišvengiamas. Visada palieku šiek tiek vietos orui ir šiltai kojinei. Beje, daugiasluoksnis apranga veikia geriau nei vienas labai storas variantas: plona termo kojinė ir vilnonė – ir mano pėdos ilgiau išlieka šiltos ir sausos.
Dar vienas mano atradimas – tinkami vidpadžiai. Įprastus gamyklinius pakeičiau izoliuotais, kartais su folijos sluoksniu. Jie tikrai apsaugo nuo šalčio nuo žemės. Taip pat prieš išeidama iš namų pasirūpinu, kad mano kojos būtų sausos: drėgmė yra pagrindinis šilumos priešas, net jei šaltis nėra per stiprus.
Ir galiausiai, judėjimas ir pasiruošimas. Jei žinau, kad teks ilgai stovėti, namuose atlieku paprastą pėdų pratimą, o būdama lauke kartkartėmis pajudinu kojų pirštus. Tai smulkmena, bet veikia. Dėl šių paprastų taisyklių žiema man nebėra iššūkis, o vaikščioti esant minus 30 laipsnių šalčiui nebėra baisu.
Sveiki, aš esu Laura Kazlauskaitė. Mėgstu kurti receptus, kurie ne tik gardūs, bet ir įkvepiantys išbandyti naujus skonius bei patiekalų derinius. Virtuvė man yra kūrybos vieta, kurioje galiu sujungti tradicijas su naujais atradimais. Savo receptus dalinuosi tinklalapyje Receptunamai.lt, siekdama, kad jie būtų aiškūs, praktiški ir padėtų kiekvienam atrasti džiaugsmą gaminant namuose.
