Skip to content
Kai šiandien gatvėse ir tinklaraščiuose pilna receptų su avokadais, humusu ir egzotiškais prieskoniais, vis daugiau žmonių atsigręžia į tai, kas tikra. Į tai, ką gamindavo mūsų mamos ir močiutės. Į patiekalus, kuriuose mažai ingredientų, bet daug meilės. Vienas iš tokių – senoviški lietuviški kotletai, tokie, kokie kadaise garuodavo ant stalo po sekmadieninės bažnyčios ar darbo dienos pabaigoje.
Šiame straipsnyje ne tik sužinosite, kaip žingsnis po žingsnio pasigaminti autentiškus kotletus, bet ir atrasite paslapčių, kaip jie išlikdavo minkšti, kvapnūs ir visada sultingi – net be jokių šiuolaikinių gudrybių.
Kotletų kilmė Lietuvoje
Kotletai į lietuvišką virtuvę atkeliavo iš vokiškos ir lenkiškos gastronomijos dar XIX a. pabaigoje, kai mėsa tapo labiau prieinama paprastam žmogui. Nors prancūziškieji kotletai dažniausiai būdavo paruošti iš brangios veršienos ar paukštienos, lietuviški kotletai gimė iš paprastesnių, ekonomiškų produktų: kiaulienos, jautienos, senos duonos ir svogūnų.
Močiutės sakydavo: „Kad kotletas būtų skanus, jį turi žinoti – ne tik sumalti, bet ir suprasti.“ Tad pradėkime nuo ingredientų.
Ingredientai (4 asmenims)
- 500 g maltos kiaulienos arba mišrios kiaulienos-jautienos (santykiu 2:1)
- 1 vidutinio dydžio baltas batonas (džiūvėsėlė arba vakarykštė balta duona)
- 1 stiklinė pieno arba vandens (duonai mirkyti)
- 1 didelis svogūnas
- 1 kiaušinis
- Druska, pipirai pagal skonį
- Šlakelis aliejaus arba sviesto kepimui
- Džiūvėsėlių (voliojimui)
Kaip paruošti senoviškus kotletus?
1. Duona – sultingumo garantas
Tikros šeimininkės niekada nenaudodavo sausų džiūvėsėlių į vidų. Vietoj to – senstelėjusi balta duona ar batonas, mirkyta piene ar vandenyje. Leiskite duonai visiškai suminkštėti, po to gerai nuspauskite. Ši masė padaro kotletus minkštus ir sultingus.
2. Svogūnai – skonis iš vidaus
Svogūnas – būtinas. Jis ne tik duoda skonį, bet ir sultingumą. Močiutės jį dažnai tarkuodavo, o ne smulkiai pjaustydavo. Kodėl? Nes tarkuotas svogūnas tolygiai pasiskirsto farše ir išleidžia sultis, kurios sudrėkina visą masę.
3. Mėsos paruošimas
Į dubenį sudėkite maltą mėsą, išmirkytą ir nuspaustą duoną, tarkuotą svogūną, kiaušinį, druską ir pipirus. Viskas turi būti šviežia ir kambario temperatūros.
Patarimas: Masę reikia gerai išminkyti rankomis – ilgai ir kantriai, kol taps vientisa ir lipni. Tai leis kotletams nesubyrėti ir būti puriems.
4. Formavimas ir džiūvėsėliai
Iš paruoštos masės formuokite plokščius, ovalo formos kotletus. Voliokite juos džiūvėsėliuose – senovėje jie būdavo naminiai, sutarkuoti iš džiūvusios duonos.
5. Kepimas – ne skubotai
Įkaitinkite keptuvę su aliejumi (kai kurios šeimininkės įdėdavo ir šlakelį sviesto dėl skonio). Kepkite ant vidutinės ugnies, kad išorė gražiai apskrustų, o vidus iškeptų.
Klasikinis metodas: Apkepti abi puses iki auksinės spalvos, tuomet perkelti į troškintuvą ar puodą, užpilti šlakeliu vandens ar sultinio, ir dar 10–15 min. patroškinti ant mažos ugnies po dangčiu. Tokie kotletai bus ypatingai minkšti.
Kaip patiekti kotletus senoviškai?
Tradiciškai kotletai būdavo patiekiami su:
- Virtomis bulvėmis arba bulvių koše
- Troškintais kopūstais (ypač su pomidorais ar šlakeliu acto)
- Marinuotais agurkais ar raugintomis daržovėmis
- Paprastu padažu iš miltų ir sviesto, kuriame buvo patroškinti kotletai
Patiekalas – sotus, paprastas, bet stebėtinai gilus skoniu. Būtent tokie pietūs kadaise maitino lietuvių šeimas šaltą rudenį ar po sunkaus darbo laukuose.
Kodėl verta sugrįžti prie senoviškų receptų?
Senoviški kotletai – tai ne tik maistas, tai gyvenimo būdo atspindys. Jie primena laikus, kai valgymas buvo ritualas, kai mėsą gamindavo su pagarba, o produktai būdavo vietiniai. Tokie receptai moko mus išnaudoti paprastus dalykus iki galo – be švaistymo, be pertekliaus, bet su skoniu, kuris išlieka atmintyje.
Senolių patarimai
- Kepkite ne per greitai. Jei kotletus skubinsite, jie išorėje sudegs, o viduje liks žali.
- Kepkite su meile. Močiutės sakydavo: „Jei pyksti – neverta mėsos liesti.“
- Troškinkite. Tai senas, bet labai svarbus žingsnis – būtent troškinimas padaro juos ypatingus.
Senoviški lietuviški kotletai – tai paprastumas, kuris nenusibosta. Jie nekonkuruos su modernia virtuve, nes jie – ne mada, o šaknis. Ir jei kada nors norėsite sugrįžti į vaikystės skonį, tereikia kelių produktų, šiek tiek kantrybės ir tikros ugnies po keptuve.
Jei šis receptas sugrąžino jums vaikystės prisiminimus – pasidalinkite juo su artimaisiais. Tokie patiekalai gyvuoja tol, kol juos gaminame.
Sveiki, aš esu Laura Kazlauskaitė. Mėgstu kurti receptus, kurie ne tik gardūs, bet ir įkvepiantys išbandyti naujus skonius bei patiekalų derinius. Virtuvė man yra kūrybos vieta, kurioje galiu sujungti tradicijas su naujais atradimais. Savo receptus dalinuosi tinklalapyje Receptunamai.lt, siekdama, kad jie būtų aiškūs, praktiški ir padėtų kiekvienam atrasti džiaugsmą gaminant namuose.
