Kaip elgtis ir ką gerti karštomis dienomis
Vasaros karščiai gali būti ne tik malonūs, bet ir pavojingi sveikatai. Aukšta oro temperatūra apkrauna organizmą, didina skysčių netekimą ir gali sukelti perkaitimą ar net šilumos smūgį. Todėl karštomis dienomis svarbu pasirūpinti tinkamu skysčių vartojimu ir laikytis kelių paprastų taisyklių.
Gerkite pakankamai vandens
Vanduo – geriausias pasirinkimas karštomis dienomis. Net jei nejaučiate troškulio, organizmas jau gali stokoti skysčių. Rekomenduojama gerti reguliariai, nedideliais kiekiais visos dienos metu.
Jei daug prakaituojate, sportuojate ar dirbate lauke, skysčių poreikis dar labiau padidėja. Tokiais atvejais verta rinktis mineralinį vandenį arba gėrimus, papildančius prarastus elektrolitus.
Kokius gėrimus rinktis?
Karštu oru labiausiai tinka:
- paprastas arba mineralinis vanduo;
- vanduo su citrina, agurku ar mėtos lapeliais;
- nesaldinta žolelių arba silpnai atvėsinta arbata;
- kefyras, rūgpienis ar natūralus jogurto gėrimas;
- kokosų vanduo (saikingai), jei reikia papildyti mineralų atsargas.
Vaisius ir uogas taip pat galima laikyti papildomu skysčių šaltiniu. Arbūzai, melionai, braškės, agurkai ir apelsinai turi daug vandens, todėl padeda palaikyti organizmo hidrataciją.
Ko geriau vengti?
Ne visi gėrimai padeda atsigaivinti.
Karštomis dienomis rekomenduojama riboti:
- saldžius gazuotus gėrimus;
- energetinius gėrimus;
- didelius kiekius stiprios kavos;
- alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali apsunkinti organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą.
Kaip elgtis per karščius?
Norint išvengti perkaitimo, verta laikytis kelių paprastų taisyklių:
- venkite būti tiesioginėje saulėje nuo maždaug 11 iki 16 valandos;
- dėvėkite šviesius, laisvus ir natūralių audinių drabužius;
- nepamirškite galvos apdangalo ir akinių nuo saulės;
- naudokite apsauginį kremą nuo saulės;
- dažniau ilsėkitės pavėsyje arba vėsiose patalpose;
- fizinį aktyvumą planuokite anksti ryte arba vakare.
Atkreipkite dėmesį į perkaitimo požymius
Jei atsiranda stiprus troškulys, galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas, stiprus galvos skausmas ar labai pakyla kūno temperatūra, tai gali būti perkaitimo požymiai.
Tokiu atveju reikia:
- Persikelti į pavėsį arba vėsią patalpą.
- Atsigerti vandens mažais gurkšniais.
- Atlaisvinti ar nusivilkti perteklinius drabužius.
- Vėsinti kūną drėgnu rankšluosčiu arba vėsiu dušu.
Jei žmogus praranda sąmonę, sutrinka orientacija ar kūno temperatūra išlieka labai aukšta, būtina kuo greičiau kreiptis į skubią medicinos pagalbą.
Ypatingas dėmesys – vaikams ir senjorams
Maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir sergantieji lėtinėmis ligomis karštį pakelia sunkiau. Jiems reikėtų dažniau siūlyti atsigerti, nepalikti jų automobilyje net trumpam ir pasirūpinti, kad didžiąją dienos dalį jie praleistų vėsioje aplinkoje.
Karštomis dienomis svarbiausia – reguliariai gerti vandenį, vengti perteklinio buvimo saulėje ir leisti organizmui atsivėsinti. Paprasti kasdieniai įpročiai padeda išvengti dehidratacijos, perkaitimo ir leidžia saugiai mėgautis vasara net per didžiausius karščius.
Sveiki, aš esu Laura Kazlauskaitė. Mėgstu kurti receptus, kurie ne tik gardūs, bet ir įkvepiantys išbandyti naujus skonius bei patiekalų derinius. Virtuvė man yra kūrybos vieta, kurioje galiu sujungti tradicijas su naujais atradimais. Savo receptus dalinuosi tinklalapyje Receptunamai.lt, siekdama, kad jie būtų aiškūs, praktiški ir padėtų kiekvienam atrasti džiaugsmą gaminant namuose.
