Turguje pažįstamo tadžiko paklausiau: “Kaip išsirinkti arbūzą”. Jis suabejojo, bet parodė ir pasakė

Kiekvieną rugpjūtį visa šeima valgo prinokusius, sultingus, saldžius arbūzus

. Tačiau yra maža, labai maža problema. Šį prinokusį, sultingą ir saldų arbūzą reikia surasti. Dėl to ėjimas į turgų kiekvienam tikram vyrui tampa tiesiog didžiule problema.

O kaip kitaip ją pavadinti, kai visa šeima tvirtai įsitikinusi, kad tu, kaip šeimos galva, pats protingiausias ir išmintingiausias, žinai, kaip išsirinkti arbūzą, ir niekada nesuklysti. Į tave žvelgia mylinčios žmonos ir vaikų akys:

-“Tėti, išsirink vieną.

O jūs stovite prie arbūzų stendo ir karštligiškai galvojate:

– “Šventas velnias, jie visi vienodi! Kaip juos visus iš karto išsirinkti?

Įbedate pirštą į arbūzą gražiomis lygiomis juostelėmis, išdžiūvusia uodegėle, dunksinčia iš supilto minkštimo vidaus, ir sakote:

-Šį mes pasiimsime. Jis saldžiausias.

Grįžtame su visa šeima namo, nuplauname, supjaustome, o ten… ir iš tiesų, ryškiai raudonas cukraus minkštimas ir nerealus saldumas. Vaikai ir žmona sužavėti:

– Tai skanu! Tėtis išrinko patį šauniausią!

Sėdime visi kartu, džiaugiamės, valgome cukrinį arbūzą ir galvojame:

-Uffff! Jo jau nebėra.

Ir tada šeima sako:

– Mes jį greitai suvalgėme. Rytoj turėsime nusipirkti dar.

Oho. Kada ten arbūzų sezonas?

Šiaip ar taip, mugėje turiu pažįstamą pardavėją. Jis prieš 21 metus pakeitė saulėtąjį Točikistoną į mano gimtąjį Pietų Uralo Magnitogorską. Matyt, kai jis ten persikėlė, jam pamiršo paaiškinti, kad Pietų Urale ne ką šilčiau nei Šiaurės Kaukaze, jau nekalbant apie Vidurinę Aziją.

Jis kažkaip priprato prie klimato ir susitaikė su mintimi, kad Urale yra du metų laikai: balta žiema ir… žalia žiema, o tarp jų – pusantro mėnesio sniego pusnys. Jis susirado sau rusę žmoną, nedidelį porelę ir vaisių bei daržovių skyrių maisto turguje.

Jei reikia nusipirkti skaniausių persikų ar nektarinų, klausimų nekyla – tik pas Alifchaną. Matote, kiekvieną rugpjūtį, norėdamas palaikyti šaunaus tėčio įvaizdį, einu pas jį arbūzų. O kadangi žmona manęs nemato, einu į jo laužą ir kukliai sakau:

-Alifchanas, brangusis, nupiešk man saldų arbūzą.

-Ei, Vadimai, žmona vėl pasiuntė mane arbūzų. Padėsiu tavo “sielvartui”, išrinksiu patį skaniausią.

-Kaip tu gali juos išsirinkti? Jie visi vienodi.

Alifchanas kurį laiką dvejojo, paskui pasakė:

-Aš žinau paslaptį, galiu tave išmokyti.

-Eime.

Yra keli prinokusių arbūzų rodikliai, į kuriuos orientuojasi daugelis pirkėjų. Iš tikrųjų tai yra neteisinga:

• Sausa uodega. Iš tikrųjų visi arbūzai, kurie buvo pjaustomi ilgiau nei savaitę, turės sausą uodegą. Taigi tai visai ne rodiklis iš pirmo žodžio;
• apvalios formos (mergaitė). Tariamai pailgi berniukai yra vandeningi, o tik mergaitės yra apvalios ir saldžios. Tai tiesiog skirtingas lovos nuolydis. Taip pat praeina ir pro kasą;
• ryškios juostelės. Čia dar paprasčiau – tiesiog skirtingos veislės. Taip pat aplenkia ir aplinkinius;
• garsus, skambus garsas, kai į jį atsitrenki. Jei buvo geras laistymas ar tiesiog lietinga vasara, jie visi “skambina”.

Taigi, iš tiesų yra tik vienas arbūzo sunokimo rodiklis

! Niekada neatspėsite!

Tai sunkvežimio vairuotojas, atvežęs arbūzo partiją į miestą. Tik jis žino, kur ir kaip jie buvo nuskinti, kaip buvo pakrauti, kiek jų lūžo ir kiek iš jų buvo raudonųjų arbūzų.

Kaip įrodymą Alifchanas iš po prekystalio ištraukė arbūzą. Jis buvo negražus, tamsus, be dryžių ar dėmių, be uodegos, be “voratinklių”, net sėklos jo viduje buvo baltos. Tokio arbūzo niekada gyvenime nebūčiau rinkęsis.

Šiuos arbūzus pardavėjui atvežė pažįstamas iš Krasnodaro krašto. Man davė gabalėlį paragauti. Nieko skanesnio gyvenime nesu ragavęs. Jis buvo tokio neįsivaizduojamo cukraus ir vaisių skonio, kad iki šiol jaučiu jį ant liežuvio. Ir kaip po to išsirinkti arbūzus?

Negalima, net patys prekybininkai tiksliai nežino. Jei atkeliavo neskanių arbūzų partija, jie bus 90 proc. neskanūs. Buvo lietinga vasara – bus visi vandeningi

. Tačiau yra vienas rodiklis, pagal kurį tik apytiksliai galima iš partijos išsirinkti geriausius arbūzus. Tai vieta ant šono. Ji turėtų būti ryškiai oranžinė. Tai prinokimo požymis, tačiau tai nereiškia, kad arbūzas bus skanus ir saldus. Be to, yra arbūzų visai be dėmelės. Tas pats Krasnodaro veislės “Juodasis princas”.

Ką pasakyti?

Žaiskime loterijoje toliau!

Kaip išsirinkti arbūzus?

Pasidalykite savo patirtimi, būsiu dėkingas.